- šerengė
- ךereñgė sf. (2), šeréngė (1) žr. šerenga 1: Visi turia išlipti, pereit muitinė[je] par šeréngę (patikrinimą iš eilės) Smln.
◊ per šereñgę varýti (pérvaryti )1. Lkš, Pžrl mušti, pliekti varomą per dviem eilėmis išsirikiavusiųjų tarpą: Vaikai, [varykit] žaląją per šereñgę! Slv.2. apšnekėti visus iš eilės: Sakau, tos bobos kai tik sueis krūvon, tai visą sodžių pervaro per šerengę Krok.3. apžiūrinėti: Dabar visos mergaitės ir moterys akimis ją per šerengę varo nuo kojų iki galvos, stebisi Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.